Dilgėlė – vitaminų ir mikroelementų gausa

2015 metų kovo mėn. 29d. švietimo programa „Peptidinis ir nepeptidinis senėjimo proceso reguliavimas“
balandžio 30, 2015
2015m. balandžio 14-20 dienomis įvyko paroda-mugė „Grožis. Sveikata. Jaunystė“
gegužės 4, 2015

Dilgėlė – vitaminų ir mikroelementų gausa

chem-polezna-krapiva-01Dar Senovės Romos gydytojas ir gamtininkas Dioskoridas paliko rašytinių žinių apie dilgėlės gydomąsias savybes. Įžymusis medikas ir filosofas Hipokratas dar prieš pustrečio tūkstančio metų pripažino dilgėlę esant universalia vaistažole, padedančia nuo daugelio negalavimų. Vėliau šios naudingos informacijos bagažą papildė neginčijamas Viduramžių medicinos autoritetas Avicena. Ko gero, jis pirmasis kraujavimą iš nosies pradėjo stabdyti šviežių dilgėlių lapų košele. Ir buvo teisus: mat šios aštrios žolės turi kraujavimą ir žaizdas užtraukiančių savybių, neveltui šiais laikais iš jų gaminami medikamentai, stabdantys kraujavimus iš inkstų, plaučių, žarnyno, gimdos, priešhemorojiniai preparatai. Ši vaistinė žolė atveria poras, pasižymi šlapimą varančiu ir akmenis iš šlapimtakių bei inkstų šalinančiu poveikiu. Dilgėlės reguliuoja medžiagų apykaitą ir pasižymi stipriu baktericidiniu poveikiu. Nuo seno jų nuoviru dezinfekuojamos žaizdos, ypač pūliuojančios, apiplaunamos votys. Beje, jas nuo seno yra pamėgę žvejai, kurie puikiai žino, jog jų sugauta žuvis nesuges net pačią karščiausią dieną, jei bus suvyniota į dilgėles. Jei namuose neesama šaldytuvo arba jei jis sugedo, o lauke tvyro trisdešimties laipsnių šiluma, mėsą galima iš visų pusių apdėlioti dilgėlėmis, laikas nuo laiko jas keičiant, – ji tikrai ilgai nesušvinks. Veikliosios šių žolelių medžiagos stimuliuoja pažeistų audinių gijimą, padeda sergant podagra bei reumatu. Nepakeičiamos jos stiprinant imunitetą, didinant organizmo atsparumą ligoms, keliant tonusą ir energiją. Šaukštas šviežiai išspaustų dilgėlių sulčių kas rytą ir vakarą – ir visos dienos žvali būsena jums garantuota.

 

Dilgėlės turi kraują stiprinančių savybių: didina eritrocitų ir hemoglobino kiekį kraujyje, plečia kraujagysles, jomis gydomasi sergant mažakraujyste. Tinka jos ir kraujui valyti (tą ypač praktikavo mūsų protėviai, pavasarį vartodami virtas dilgėles), vidiniam kraujavimui stabdyti. Negalima jų vartoti tik tada, kai yra padidėjęs kraujo krešumas. Šis augalas tirština kraują, taigi jo nederėtų vartoti žmonėms sergantiems tromboflebitu ir varikoziniu venų išsiplėtimu. Taip pat nėščioms moterims, nes gali sukelti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą.

Liaudies medicina dilgėlių žiedų užpilą rekomenduoja vartoti moterims menopauzės metu. Na, o sergantiems tuberkulioze ar plaučių ligomis žmonėms ji pataria kuo dažniau valgyti dilgėlių sriubą.

 

mintSenovės Romos gyventojai ypatingai mėgo dilgėles. Tik žiemai pasitraukus ir gležniems šių žolelių lapams pasirodžius, visi puldavo jas skinti ir valgyti, kad po šaltojo metų laikotarpio nusilpęs organizmas sustiprėtų. Ir teisingai elgėsi: dilgėlės juk – polivitaminų sandėlis, savo vertingosiomis savybėmis lenkiančiomis netgi tokius autoritetus, kaip špinatai ir morkos. Aštriuose jų lapeliuose pilna vitamino C, E, P, K1, B2, karotino, mūsų organizme virstančio vitaminu A, gausu mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, kalio, natrio, magnio bei raugų, chlorofilo, sacharidų. Žaliose dilgėlėse esama angliavandenių ir baltymų (pastarųjų tiek, kiek ir žirniuose, pupelėse, pupose). Kaloringumu jos prilygsta bulvėms. Alkanais karo ir pokario metais dilgėlės kartu su rūgštynėmis ir balandomis daugeliui žmonių būdavo vos ne pagrindiniu maistu. Taigi jau nuo pat ankstyvo pavasario ši vitamininga žolė turi būti ant mūsų stalo, padėdama atstatyti žiemos šalčių nualintą kūną.

Rinkimas ir naudojimas

Maistui naudojami jauni dilgėlių lapai su ūgliais. Kai tik iš dirvos išlindę stiebeliai paūgėja iki 10-15 centimetrų, juos jau būna galima pjauti. Mat daugiausia vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų būna būtent šviežiose jaunose žolelėse, be to, jos dar nebūna apaugusios plaukeliais, turinčiais skruzdžių rūgšties, taigi prisilietus nenudilgina rankų.6437

Peiliu ar žirklėmis nukirpę stiebelius su lapais, juos labai gerai nuplaukime po tekančia srove, o vėliau apipilkime verdančiu vandeniu. Arba panardinkime juos į verdantį vandenį kiaurasamčiu. Ištraukus iš vandens, teliks gerai nuspausti ir aštriu peiliu supjaustyti. Nuplikytos dilgėlės puikiausiai tinka salotoms, sriuboms, troškiniams gaminti. Jų šeimininkės deda į blynų masę, kepdamos omletus ir kiaušinienes, dilgėlių įdaras puikiausiai tinka pyragams. Puiki vitamininė, kraują valanti priemonė yra dilgėlių lapų užpilas. Jį pasigaminti labai paprasta: tereikia paimti šaukštą smulkiai supjaustytų dilgėlių lapų, suberti jas į termosą, užpilti stikline verdančio vandens ir palaikyti pusę valandos. Labai tinka šį užpilą išgerti likus pusvalandžiui prieš valgį.

Pravartu pasidaryti ir kefyrinio dilgėlių gėrimo. Tereikia į atitinkamą kiekį kefyro, pavyzdžiui, litrą, įberti tris šaukštus smulkiai supjaustytų dilgėlių. Arba sumaišyti jas su žaliais svogūnų laiškais, krapais, petražolėmis, salierais. Įbėrus truputį druskos ir gerai atšaldžius, išeina puikaus skonio vitaminingas žalios spalvos gėrimas.

Galima pasidaryti ir dilgėlių atsargas: susidžiovinti arba susišaldyti šaldiklyje. Naudingosios medžiagos, šitaip konservuojant, išlieka, tad tokias dilgėles puikiausiai galima naudoti patiekalams paskaninti.

Ilgiau panaudoję pavasarinio išsekimo metu dilgėles maistui, pajusime, kaip pamažu sugrįžta jėgos, nebekamuoja mieguistumas ir silpnumas.

 

Populiari visur

sup-s-krapivoyPatiekalus su dilgėlių lapeliais nuo seno maistui vartoja Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Rumunijos, Lenkijos gyventojai. Be galo populiari dilgėlė Užkaukazėje, kur iš jos sukuriami tikri kulinariniai šedevrai. Gruzijos ir Armėnijos moterys verda dilgėlinius barščius ir kopūstienę, su dilgėlių įdarais gamina virtinius, kepa pyragėlius ir pyragus, jų deda į salotas. Beje, į sriubas ši žolytė beriama  prieš pat baigiant virti, kad nesuirtų vitaminai. Dilgėlės čia auginamos specialiai, ypač vynuogynuose, mat jos dar padeda apsaugoti vynuoges nuo kenkėjų. Kaukaze galima dažnai išvysti namų palėpėse žiemai džiovinamas dilgėles.

Kaip maistinę žaliavą dilgėles yra labai pamėgusios ukrainietės. Jos jas truputį apverda pasūdytame vandenyje kartu su rūgštynėmis ir špinatais, po to trumpai patroškina svieste su česnakais ir sumaišo su kietai virtais kapotais kiaušiniais. Tai be galo puikus įdaras lietiniams blynams ir pyragams.

Dilgėlės esti neutralaus skonio, taigi paprastai į patiekalus dedamos drauge su „ryškesniais“ ingredientais – svogūnų laiškais, rūgštynėmis, petražolėmis, salierais, krapais, česnakais, kalendromis.

 

Keli sveikatinimosi receptai

Norint pagerinti širdies veiklą, reikia vartoti dilgėlių nuovirą. Nupjaunamos jaunų, dar nepražydusių dilgėlių viršūnėlės kartu su lapeliais ir pavėsyje išdžiovinamos. Penki valgomieji šaukštai susmulkintų žolyčių užpilami puse litro vandens ir paverdami ant silpnos ugnies. Geriama po pusę stiklinės keturiskart per dieną.

Esant žarnyno skausmams, spazmams ir vėmimui, galima išgerti dilgėlių šaknų nuoviro. Vienas arbatinis šaukštelis sausų šaknų paverdamas stiklinėje pieno penkias minutes. Ketvirtadalį šio nuoviro kiekio reikia išgerti karštą, tik nuimtą nuo ugnies, o po to kas dvi valandas gerti po du valgomuosius šaukštus, kol liguista būsena išnyks.

20131209175047Norint ištirpdyti organizme susikaupusius akmenis, geriamos šviežių dilgėlių sultys. Iki 50 ml. du–tris kartus per dieną, o dar geriau – po valgomąjį šaukštą kas dvi valandas.

Dilgėlių nuoviras su medumi ar cukrumi pagerina inkstų veiklą. Tokiam nuovirui užtenka vieno arbatinio šaukštelio sausų dilgėlių lapų stiklinei vandens. Sergant nefritu ar pielonefritu, sausų dilgėlių nuovirui pagaminti reikia imti daugiau – 1-2 valgomuosius šaukštus. Penkiolika minučių pavirkite vandens vonelėje, ir gerkite po trečdalį ar pusę stiklinės prieš valgį.

 

Sveikatos trauktinė. Paimkime du šimtus gramų gegužės mėnesį nuskintų dilgėlių, užpilkime puse litro degtinės ar septyniasdešimties procentų spirito. Indą užriškime marle. Pirmą parą palaikykime ant lango, o likusias aštuonias – tamsioje spintoje. Perkoškime ir laikykime tamsiame inde. Gerkime po vieną arbatinį šaukštelį likus pusvalandžiui iki valgio ir po vieną arbatinį šaukštelį nakčiai prieš miegą. Išgerkime visą trauktinę. Tapsime žvalesni, sveikesni, pagerės širdies veikla ir kraujo sudėtis, lengvesni taps judesiai, praeis sklerozė.

 

Esant radikulitui ir raumenų skausmams: sumaišome mėsmalėje susmulkintus dilgėlių lapus su sviestu, pridedame trinto krieno. Proporcijos – Jūsų nuožiūra. Naudojame kaip tepalą.

 

Esant vyriškoms problemoms: I ir II stadijos prostatos adenomai naudojama dilgėlių lapų ir šaknų arbata. 2 arbatiniai šaukšteliai su kaupu dilgėlių lapų ar šaknų užpilami verdančio vandens stikline, 5 minutes verdama, perkošiama. Gerti po 1 puodelį ryte ir vakare 4-6 savaites.

 

laktacija2Vyriškai jėgai – dilgėlių sėklos verdamos kaip arbata ir geriamos 30 minučių prieš valgį arba 1 valanda po valgio.

 

Taip pat gerti arbatą esant sumažėjusiam kraujo krešėjimui, mažakraujystei, reumatui, cukriniam diabetui, ūmiems gastritams, enterokolitams, vidiniam kraujavimui, kai kurioms šlapimtakių ligoms, inkstų akmenligei: gerti dilgėlių lapų ir šaknų arbatą

 

Pūliniai, votys: sumaišyti dilgėlės lapus su actu ir vandeniu lygiomis proporcijomis. Šis mišinys padės „išeiti“ pūliniui.

 

Širdies darbui pagerinti: 5 valgomuosius šaukštus dilgėlių užpilti puse litro vandens, pavirti ant silpnos ugnies, gerti po pusę stiklinės keturis kartus per dieną pasaldinus pagal skonį.

 

Plaukams stiprinti ir jų augimui gerinti galima pasinaudoti reikia tokiu receptu. Du–tris šaukštus sausų ar pusę kilogramo šviežių dilgėlių lapų reikia užpilti 2-3 stiklinėm verdančio vandens, atvėsinti ir leisti 6-8 valandoms prisitraukti. Skystis perkošiamas ir naudojamas įtrynimui į odą.

Šviežių dilgėlių sultys įtrinamos į galvos odą plaukams sustiprinti ir jų augimui paspartinti. Tuo pačiu tikslu dilgėlių užpilu skalaujami plaukai po kiekvieno plovimo. Tris valgomuosius šaukštus sausos dilgėlių žaliavos reikia užpilti viena stikline verdančio vandens, palaikyti trisdešimt minučių ir perkošti.

 

Odos sveikatai ir grožiui galima pasigaminti kaukes. Vystančiai ir sausai odai naudojamos dilgėlių lapų sultys arba košelė, sumaišyta su medumi lygiomis proporcijomis. Riebiai odai naudojama lapų košelė, sumaišyta su degtine.

 

Dilgėlių galima pasiruošti žiemai. Jei ruošiatės jas naudoti kaukėms, sumaltus mėsmale lapus užpilkite vandeniu ar degtine (priklausomai nuo odos tipo) ir laikykite šaldytuve.

 

 

 

Norint dilgėlių pasiruošti žiemai.

Sūdymas: 1kg dilgėlių, penkiasdešimt gramų (du valgomieji šaukštai) druskos.

Rauginimas: 5kg dilgėlių, šimtas gramų (keturi valgomieji šaukštai) druskos. Lapus nuplauti, išdėlioti inde kartu su morkomis, obuoliais, bruknėmis ar spanguolėmis ir druska. Iš viršaus būtina prispausti, kitaip dilgėlės supelys.120304025019-120327191648-p-O-krapiva

 

Gegužės – birželio mėnesiais iš dilgėlių galima pasigaminti vantą pirčiai. Ji turi būti nedidelė. Prieš naudojat reikia palaikyti iš pradžių karštame, paskui šaltame vandenyje apie dvi minutes. Tokia vanta naudinga kraujotakai ir reumatui gydyti.

 

 

 

Internete yra begalė receptų su skanumynais pagamintais iš dilgėlių, štai keletas jų, šeimininkaujantiems virtuvėje iš tinklapio www.sezoninevirtuve.lt

Žali blynai su dilgėlėmis IMGP9954-470x400

  • 50 g šviežių jaunų dilgėlių
  • 1 stiklinės pieno
  • 1 stiklinės vandens
  • 2 kiaušinių
  • 50 g sviesto
  • 1,5 stiklinės miltų
  • 1 šaukštelio cukraus
  • 1 šaukštelio druskos
  • 1 šaukštelio citrinos sulčių

Pateikti:

  • tarkuoto kietojo sūrio
  • lydyto sviesto
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų

Dilgėles stambiai supjaustyti, suplakti elektriniu plaktuvu, ten pat pilti pieną ir vandenį, viską gerai išplakt. Tuomet supilti lydytą sviestą, citrinų sultis, druską ir cukrų, įmušt kiaušinius. Dar kartą suplakt ir subert miltus. Blynai su dilgėlėmis kepami taip pat, kaip ir paprasti lietiniai blynai, sausoje keptuvėje. Kepama ant vidutinės kaitros, vienai blyno pusei apkepus apverčiamas ant kitos. Jei norit galit ant iškepusios pusės pabarstyti tarkuoto kietojo sūrio ir užberti maltų pipirų.

 

Dilgėlių sriubaIMGP1096-470x400

  • 10 vid. didumo nuskustų bulvių
  • 5 vid. dydžio supjaustytų svogūnų
  • 1 l sultinio
  • 1 st. riebios grietinėlės
  • maišelio jaunų dilgėlių (apie 200 g)
  • druskos, pipirų, dž. čiobrelių
  • sviesto (kepimui)

Skrebučiams:

  • mėgstamos juodos duonos
  • aliejaus (aptepimui)
  • labai smulkiai pjaustytų česnakų (apibarstymui)

Sriubos puode ant sviesto iki geltonumo pakept svogūnus, tada sumest supjaustytas ketvirčiais bulves ir trumpai apkept kartu su svogūnais, supilt sultinį, uždengt puodą ir virt ant mažos ugnies kol suminkštės bulvės.

Nuplaut dilgėles, nuplikyt verdančiu vandeniu ir supjaustyt. Kai bulvės jau bus beveik išvirusios sudėt dilgėles, prieskonius ir trumpai pavirt.

Gautą viralą virtuviniame kombaine išmaišyt iki vientisos masės, ir vėl supilti atgal į puodą, gardint grietinėle ir užkaitint iki virimo. Jei sriuba gavosi per tiršta, galima praskiesti dar papildomai sultiniu.

Duoną supjaustyt vienodais kubeliais ir subert ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Duonos gabalėlius teptuku aptept aliejumi ir apibarstyti smulkiai kapotais česnakais, pavartyti rankomis, kad vienodai pasiskirstytų aliejus su česnakais. Kept vidutinio karštumo orkaitėje, kol tapo traškūs, kelis kart pamaišyt.

 

Omletas su dilgynėmisspec2-470x400

  • 2 kiaušiniai
  • gera sauja nuplikytų jaunų dilgėlių
  • saujos tarkuoto mėgstamo sūrio
  • druskos, maltų pipirų (pagal skonį)
  • alyvuogių aliejaus ir sviesto (kepimui)

Dilgėles nuplauti ir nuplikinti verdančiu vandeniu.

Keptuvėje ant sviesto su alyvuogių aliejumi lengvai apkept dilgynes ir supilt išplaktus kiaušinius su prieskoniais.

Kept ant mažos ugnies kol kiaušiniai sutirštės, tada viršų apibarstyt sūriu ir omletą perlenkt, bei pora kartų pavartyt, kad vienodai apskrustų.

 

Sviestas su dilgynėmisIMGP0625-470x400

  • 100 g. sviesto
  • saujos nuplikytų jaunų dilgėlių
  • 2 česnako skiltelių
  • druskos, pipirų
  • prancūziškos baguette

Dilgėles nuplikyti verdančiu vandeniu ir gerai perplauti bei susmulkinti.
Į minkštą sviestą įmaišyti smulkiai kapotus česnakus ir smulkintas dilgynes, paskaninti druska bei pipirais, viską gerai išsukt.

Žaliasis sviestas tepamas ant  baguette gabalėlių. Jei esate gamtoje galite pasikepti baguette ant grotelių, ant laužo.

 

Pyragas su kaiušiniais22

  • 1 pakelis šaldytos sluoksniuotos tešlos (apie 500 g)
  • 2 pakeliai riebios varškės (apie 350 g)
  • 2 šaukštai grietinės
  • 4 kiaušiniai
  • 2-3 saujos nuplikytų dilgėlių
  • dž. peletrūno, malto muskato riešuto, maltų juodųjų pipirų, druskos

Kepimo formą ištepti aliejumi ir joje ištiesti atšilusią iškočiotą tešlą pagal visą formos dydį, paliekant aukštus kraštus. Subadyti visą tešlą šakute.

Varškę gerai išsukt su prieskoniais ir smulkiai pjaustytomis nuplikytomis dilgėlėmis bei keliais šaukštais grietinės. Šią masę vienodai paskleist ant tešlos ir pašaut į 200 laipsnių orkaitę kokioms 15 minučių, kol tešla ir įdaras apkeps.

Apkepusį pyragą ištraukt, atsargiai ir simetriškai įmušt kiaušinius ir vėl pašaut į orkaitę dar 10-15 min. Kai kiaušiniai iškeps pyragą galima tiekt į stalą.

 

 

 

 

Šaltiniai:

www.baltai.lt

www.senas.zpasaulis.lt

Receptų nuotraukos ir receptai iš tinklapio www.sezoninevirtuve.lt

Comments are closed.