Kretos ilgaamžiai

Apie NPCRIZ kompaniją
balandžio 1, 2015
2015 metų kovo mėn. 29d. švietimo programa „Peptidinis ir nepeptidinis senėjimo proceso reguliavimas“
balandžio 30, 2015

Kretos ilgaamžiai

bir_bakis1Ilgaamžiai – įvairių tautybių žmonės, kuriuos galima sutikti gyvenančius pajūryje, kalnuose ir net miestuose. Ilgaamžiais priimta laikyti tuos žmones, kurie sulaukė arba tuoj sulauks šimto metų. Šie žmonės dirba, ilsisi, bendrauja ir gyvena gan normalų eilinio žmogaus gyvenimą. Nors tvirto kūno ir stiprios sveikatos žmonių yra daugelyje šalių, dėmesį patraukė Viduržemio jūros, ypač Graikijos, Kretos salos gyventojai. Kretiečių sveikata – labai stipri, mirtingumas nuo infarkto  – įspūdingai mažas, Kretos saloje sergančių vėžiu – itin nedaug. Kuo jų gyvenimo būdas skiriasi nuo vidutinio žmogaus gyvenimo būdo šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje?

Kretiečiai – eiliniai žmonės, kai kurie jų kasdien išgeria vyno, mėgaujasi tabaku, nesilaiko dienos rėžimo ir gyvena iki devyniasdešimt ir daugiau metų, išlikdami tvirtais, pasitempusiais su gera klausa, regėjimu, fizine ištverme ir sąnarių lankstumu.

Pagrindinė ilgaamžiškumo sudedamoji dalis – maistas. Sužinojus, kad Kretoje gyvena daug ilgaamžių buvo išanalizuota jų mityba ir susidarė įdomus vaizdas.

Kas neįeina į Kretos ilgaamžių valgiaraštį?

fast-food-bannerPirmas dalykas, kuris krenta į akis, pastudijavus Kretos ilgaamžių mitybą – visiškas nebuvimas mums įprastų produktų. Nėra jokių pramoniniu būdu kepamų kepinių su margarinu, ledų, saldainių ir kitų saldumynų, išskyrus natūralius iš gamtos. Nėra pusfabrikačių, dešrų, greitos gamybos sriubų ir nenatūralių padažų, riebios mėsos, sausų pusryčių ir kitų javainių su cukrumi. Keista – nėra net avižinių dribsnių, kurie civilizuotame Vakarų pasaulyje skaitomi vos ne kaip pagrindine sudedamąja sveikos gyvensenos dalimi.

 

15Ką valgo Kretos ilgaamžiai?

Didelę raciono dalį sudaro daržovės. Taip pat daug įvairių ankštinių, riešutų, jūros gėrybių, ryžių ir pilno grūdo duonos, natūralūs pieno produktai (nedaug), vaisiai ir namų gamybos pyragai, pagaminti iš šviežių ingredientų. Triušiena ir vištiena – vietoj įprastos mums raudonos mėsos. Kava ir raudonas vynas – malonumui. Daug alyvuogių aliejaus, kuriuo skaninamos visos salotos. Sezamo arba riešutmedžio chalva, medus ir džiovinti vaisiai – desertui.

 

Pasaulio ilgaamžiai maitinasi labai įvairiai. Pavyzdžiui, gyvenantys kalnuose teiks pirmenybę mėsai, nes kalnuose užauginti daug daržovių yra problematiška. Manoma, kad žmogui tinkamiausias maistas yra tas, kuris užauga jo gyvenamame regione. Ką valgė mūsų tėvai ir protėviai, tas yra geriausiai įsisavinama mūsų organizmo. Gyvenant Lietuvoje pas mus augantys vaisiai mums bus naudingesni, nei atvežti iš kitų regionų. O Kretos ilgaamžiai savo mitybos racione turi ne daugiau kaip 25% gyvulinės kilmės produktų ir ne mažiau 75% – daržovių. Kretiečių mityba neįmanoma pavadinti liesa. Tačiau, tai nėra raudonos mėsos, sviesto ar kitų pieno produktų sotieji riebalai, tai nesočiųjų riebalų rūgštys iš alyvuogių aliejaus, alyvuogių, įvairių riešutų ir jūros gėrybių.

 

agrotes-aftodioikisiKitos Kretos ilgaamžių paslaptys

Maistas ne vienintelė sudedamoji ilgo ir sveiko gyvenimo dalis, kai šimtametis senolis gali lengvai praleisti šešetą valandų pasilenkęs savo darže arba puse dienos gaudydamas žuvį, o po to gamint vakarienę ir aktyviai bendrauti su proanūkiais. assets_LARGE_t_189761_54117286Ilgaamžiai juda. Jie vaikšto pėsčiomis, dirba gryname ore, įtempia raumenis ir nuolat treniruoja kvėpavimo sistemą. Jie nebijo užkąsti naminio pyrago gabalu ir neskaičiuoja kalorijų, nes „nusėsti“ strateginėse vietose kalorijom tiesiog nepavyks – jos tuoj pat bus sudegintos aktyviu fiziniu darbu.

 

Kita nemažiau svarbi sudedamoji ilgaamžiškumo dalis yra teigiamas požiūris. Jie mato gėrį kiekvienoje dienoje, džiaugiasi ir mėgaujasi bundančia saule ir vakare dėkoja išeinančiai dienai už jos dovanas.

 

DSC_0147Bet ne tik optimizmas ir judėjimas padeda išsaugoti žvalumą net sulaukus šimto metų. Ilgaamžiai socialiai aktyvūs, nuolat yra artimųjų ir draugiškai nusiteikusių kaimynų apsuptyje. Taip realizuojami vieni svarbiausių žmogaus poreikių – dėmesys ir pripažinimas.

 

Jei artintis prie Viduržemio jūros gyvenotojų valgiaraščio užtektų kiekvieno valgio metu valgyti troškintas ir šviežias daržoves, vaisius. Raudoną mėsą pakeisti į liesą mėsą ir žuvį, salotas gardinti alyvuogių aliejumi ir iš mitybos išimti parduotuvinius pusfabrikačius.

 

Nereikia per vieną dieną drastiškai keisti savo gyvenimo būdo. Bet jei kas mėnesį pašalinti bent po vieną kenksmingą produktą iš savo valgiaraščio ir pakeisti jį naudingu, už metų Jūsų skruostai taps sveikai rausvi, pilvukas ir sėdmenys sutvirtės, o jėgų bus tiek, kad Jūs galėsite suorganizuoti kelionę į Kretą, kad savo akimis galėtumėte pamatyti jos ilgaamžius.

 

 

Comments are closed.