Peptidų poveikis organizmui

Geriausios rudens daržovės ir vaisiai
24 spalio, 2014
Jaunystės išsaugojimas ir ilgaamžiškumas
26 spalio, 2014

Peptidų poveikis organizmui

Senovės tiesa sako: „Stiprus yra ne tas, kuris susidorojo su liga, o tas, kuris išmintingai elgiasi su savo sveikata.“

Nuo seniausių laikų mokslininkai mėgino suprasti nuo ko sensta organizmas. Gamtos duota žmogui gyventi 110-120 metų. Senėjimas prasideda palaipsniui: pirmiausia pradeda lėtėti biocheminės reakcijos, mažėja smegenų funkcijos, širdies, kepenų ir t.t. Ir tik tada, kai atsiranda simptomai, t.y. raukšlės, pražilimas, problemos su sąnariais, tai jau pasekmės.
Gyvenimas egzistuoja dėka dviejų molekulių: DNR, kuri yra matrica ir pati iš savęs nėra aktyvi ir peptidų molekulių, kurios aktyvuoja atitinkamas DNR dalis. Peptidams jungiantis su konkrečia DNR dalimi, t.y. geno dalimi, įvyksta specifinių baltymų sintezė, atsiranda gyvenimas.

Peptidai – tai labai trumpi baltymų fragmentai. Jie yra 1nm (nanometro) dydžio, todėl teisėtai priskiriami nanopasauliui. Kaip yra žinoma, baltymai sudaryti iš amino rūgščių, kaip grandinėlė iš kelių grandžių ir būna skirtingų ilgių. Ilgi, kuriuose dešimtys amino rūgščių ir trumpi – turintys nuo 2 iki 20 grandžių. Tai ir yra peptidai. Organizme peptidai yra informacijos rakteliai, jie išpakuoja informaciją, griežtai atitinkamose ląselėse tam, kad viskas organizme vyktų laiku ir teisingai.

Ląstelės gamina tam tikros rūšies baltymus. Dalis jų dalyvauja peptidų, reguliuojančių ląstelės darbą, gamyboj. Jei ląstelė dirba gerai, atitinkamai visas organas dirba gerai. Jei ląstelės darbas sutirkdytas, susitrigdo ir viso organo darbas, o tai kelias į ligą. Žinoma, galima gydyti ligas įvedant į organizmą trūkstamų medžiagų, tačiau tuomet ląstelė visiškai aptingsta ir nustoja dirbti. Todėl ir reikia siųsti pasiuntinius su raktais – peptidus. Jie privers ląstelę dirbti ir organizmas gydys pats save. Kiekvienam organe yra kamieninių ląstelių rezervas. Jų darbui peptidai taip pat turi įtakos. Jei šis rezervas yra tolygiai išnaudojamas žmogus gyvena 100-110 metų.

Visi peptidai turi savo siaurą specializaciją. Kiekvienam audiniui tinka tik atitinkami peptidai: plaučiam – plaučių, kepenim – kepenų, smegenim -smegenų. Peptidai yra vienodi pas visus žinduolius. Todėl, jei paimti peptidus iš veršelio ir įvesti juos žmogui, mūsų organizmas priims juos kaip savus. Pagrindinė problema buvo išmokti išskirti peptidus iš gyvūnų organų. Ir šią technologiją dar 1971 metais išrado Vladimiras Chavinsonas ir Viačeslavas Morozovas, Karo medicinos akademijoje.
Buvo sukurti vaistiniai preparatai, o po to jų pagrindu sukurti papildai, nes jie yra lengvai taikomi.

Studijuodami senėjimo procesą ir būdus kaip jį įtakoti, Sankt Peterburgo gerontologijos instituto darbuotojai priėjo prie išvados, kad įvedus į mitybos racioną eksperimentinei pelių grupelei peptidus, jų gyvenimo trukmė padidėjo 30-38 %.
Vėliau peptidų tyrimai buvo atliekami Kijevo gerontologijos institute ir Sankt Peterburge su pagyvenusiais žmonėmis. Tai sumažino mirtingumą beveik 2 kartus, tai paliudijo aukštą geroprotektorinį peptidų aktyvumą.

Tuomet antroje XX amžiaus pusėje Rusijoje buvo sukurta nauja bioreguliacijos technologija. Ir vis dar niekas pasaulyje neturi analogiškų preparatų.

Peptidinių reguliatorių atradimas prilyginamas palydovo paleidimui. 40 kartų bandymai patvirtino, kad senėjimo ir ligų, jų tarpe ir vėžinių susirgimų, pagrindas yra baltymų sintezės reguliacijos sutrikimai.

Eksperimentų metu buvo imami varliagyvių ikrai ir lašinamas vienas iš kelių preparatų ir tas, kurį lašino sukeldavo atitinkamo audinio augimą: pavyzdžiui, lašinant kepenų peptidą – padidėdavo kepenų audinio augimas.

Eksperimentuose buvo padidintas ląstelių dalijimasis (Hayflick ribos įveikimas – 47 dalijimųsi), į ląstelių kultūrą buvo įtrauktą epifizės (kankoriežinės liaukos) peptidų ir ląstelė vėl tęsė dalijimąsi iki 64 kartų, kas yra 42 proc. daugiau už Hayflick limitą.

Nepriklausomam Ženevos eksperimente šis bandymas buvo perpatikrintas 5 kartus.

Kasmetiniai kompleksiniai preparatų vartojimai kankorėžinei liaukai, užkrūčio liaukai, smegenims, kraujagyslėms, kepenims, kremzlėms, skydliaukei ir kasai atvedė į reikšmingą mirtingumo sumažėjimą beveik 2 kartus. Taip pat tai buvo susiję su imuninės sistemos funkcijos pagerėjimu, neuroendokrininės, širdies ir kraujagyslių sistemų, smegenų, kaulų ir kremzlių tankio padidėjimu.

Daugiamečiai tyrimai ir peptidinių preparatų vartojimas parodė jų aukštą efektyvumą pacientams, kurie yra skirtingų amžiaus grupių. Bet ypač didelis efektas buvo pastebimas vyresnio amžiaus žmonėms (virš 50 metų).

Neginčytinas peptidinių bioreguliatorių privalumas yra visų šalutinių poveikių nebuvimas. Per kelis dešimtmečius preparatus vartojo daugiau kaip 15 milijonų žmonių su skirtingom patologijom. Vartojimo efektyvumas vidutiniškai 75-95 %.

Bet kuriam asmeniui nuo 35 iki 60 metų amžiaus užtenka dviejų-trijų kursų per metus, kad palaikyti gyvybiškai svarbias savo organizmo funkcijas. Kad išlikti jaunam ir sveikam – kaip banaliai tai beskambėtų,- reikia vesti sveiką gyvenimo būdą. Su amžiumi, net pas sveiką žmogų prasidedą gyvybinių sistemų involiucija. Visi palaipsniui sensta. Pirma, kaip taisyklė, išorinių ir vidinių veiksnių veikiama susilpnėja imuninė, neuroendokrininė ir centrinė nervų sistemos.

Todėl po 35 metų yra protinga pradėti galvoti apie, su amžiumi susijusių pokyčių savo kūne, prevenciją. Organizuoti savo režimą ir pasirinkti atstatymo ir atjauninimo organizmo programą, peptidinių preparatų pagrindu, todėl, kad petidinių bioreguliatorių vartojimas – kelias į aktyvų ilgaamžiškumą.

Šiandienai sukurti ketvirtosios kartos preparatai Citomaksai – peptidiniai kompleksiniai bioreguliatoriai. Tai geroprotektoriai, kurie slopina senėjimo procesą. Juos pradėti vartoti galima nuo 25-30 metų, o 40-ties tai daryti būtina.

Vartoti peptidinius bioreguliatorius reikėtų (citata D.A. Gorgiladze – NPCRIZ kompanijos vice prezidentas mokslo reikalams): „…be piktnaudžiavimo, ilgai, kad nebūtų grįžimo į ankstesnę organizmo būseną“. O aktyvus organizmo senėjimas prasideda pakankamai jaunam amžiuje. Stresas, didelės organizmo apkrovos – visa tai prisideda prie baltymų sintezės sumažėjimo ir senėjimo.

„Peptidų trūkumas, besivystantis su amžiumi ir ligos atveju, žymiai pagreitina audinių susidėvėjimą ir organizmo senėjimo procesą. Reikalas tame, kad adekvačiam ląstelių ir audinių darbui reikalingas adekvatus peptidų kiekis, kurie savo ruožtu, palaiko genų darbą optimaliam režime. Peptidai, dirbantys specifinėse jiems ląstelėse jose ir sintezuojasi. Todėl ligos atveju, taip pat su amžiumi sutrinka ląstelių darbas, taigi sutrinka peptidų reprodukcija, o po to ir vėl kenčia ląstelių funkciją. Audinių degeneracija progresuoja, kas galiausiai pasireiškia kliniškai. Todėl trumpųjų peptidų vartojimas yra viena iš pagrindinių naujovių medicinoje ir žymiai sulėtina senėjimą, stimuliuojant ląstelių proliferaciją (ląstelių dalijimąsi) ir audinių regeneraciją. Taip pat peptidai turi nemažiau reikšmingą privalumą dėl jų priešvėžinio poveikio.

Šiandienai peptidų vartojimas yra geriausias ir bekompromisinis sprendimas revitalizacijos (organizmo atjauninimo) ir vėžinių susirgimų prevencijai, nes leidžia atnaujinti ląsteles ir audinius ne tik reguliuojant ir sinchronizuojant visus ciklinius procesus, bet ir didina ląstelių dalijimosi pajėgumus be mutacijų“. (D.A. Gorgiladze)

Comments are closed.